priklausytina

Taip pat žr.: priklausytiną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

priklausytina (reik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priklausytinas, mot. g. priklausytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priklausytinas	priklausytini	priklausytina	priklausytinos	priklausytina	-
kilm.	priklausytino	priklausytinų	priklausytinos	priklausytinų	-	-
naud.	priklausytinam	priklausytiniems	priklausytinai	priklausytinoms	-	-
gal.	priklausytiną	priklausytinus	priklausytiną	priklausytinas	-	-
įnag.	priklausytinu	priklausytinais	priklausytina	priklausytinomis	-	-
viet.	priklausytiname	priklausytinuose	priklausytinoje	priklausytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priklausytinasis	priklausytinieji	priklausytinoji	priklausytinosios	-	-
kilm.	priklausytinojo	priklausytinųjų	priklausytinosios	priklausytinųjų	-	-
naud.	priklausytinajam	priklausytiniesiems	priklausytinajai	priklausytinosioms	-	-
gal.	priklausytinąjį	priklausytinuosius	priklausytinąją	priklausytinąsias	-	-
įnag.	priklausytinuoju	priklausytinaisiais	priklausytinąja	priklausytinosiomis	-	-
viet.	priklausytinajame	priklausytinuosiuose	priklausytinojoje	priklausytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priklausytinas.
• Skiemenys: pri-klau-sy-ti-na

priklausytina

1. ta, dėl kurios reikia priklausyti

Etimologija

<= priklausyti, priklauso, priklausė

---