priklausysimu

Taip pat žr.: priklausysimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

priklausysimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priklausysimas, mot. g. priklausysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priklausysimas	priklausysimi	priklausysima	priklausysimos	priklausysima	-
kilm.	priklausysimo	priklausysimų	priklausysimos	priklausysimų	-	-
naud.	priklausysimam	priklausysimiems	priklausysimai	priklausysimoms	-	-
gal.	priklausysimą	priklausysimus	priklausysimą	priklausysimas	-	-
įnag.	priklausysimu	priklausysimais	priklausysima	priklausysimomis	-	-
viet.	priklausysimame	priklausysimuose	priklausysimoje	priklausysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priklausysimasis	priklausysimieji	priklausysimoji	priklausysimosios	-	-
kilm.	priklausysimojo	priklausysimųjų	priklausysimosios	priklausysimųjų	-	-
naud.	priklausysimajam	priklausysimiesiems	priklausysimajai	priklausysimosioms	-	-
gal.	priklausysimąjį	priklausysimuosius	priklausysimąją	priklausysimąsias	-	-
įnag.	priklausysimuoju	priklausysimaisiais	priklausysimąja	priklausysimosiomis	-	-
viet.	priklausysimajame	priklausysimuosiuose	priklausysimojoje	priklausysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priklausysimas, mot. g. priklausysima.

priklausysimu

1. tas, kurį priklausys

Etimologija

<= priklausyti, priklauso, priklausė

---