priimtinu

Taip pat žr.: priimtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

priimtinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priimtinas, mot. g. priimtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priimtinas	priimtini	priimtina	priimtinos	priimtina	-
kilm.	priimtino	priimtinų	priimtinos	priimtinų	-	-
naud.	priimtinam	priimtiniems	priimtinai	priimtinoms	-	-
gal.	priimtiną	priimtinus	priimtiną	priimtinas	-	-
įnag.	priimtinu	priimtinais	priimtina	priimtinomis	-	-
viet.	priimtiname	priimtinuose	priimtinoje	priimtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priimtinasis	priimtinieji	priimtinoji	priimtinosios	-	-
kilm.	priimtinojo	priimtinųjų	priimtinosios	priimtinųjų	-	-
naud.	priimtinajam	priimtiniesiems	priimtinajai	priimtinosioms	-	-
gal.	priimtinąjį	priimtinuosius	priimtinąją	priimtinąsias	-	-
įnag.	priimtinuoju	priimtinaisiais	priimtinąja	priimtinosiomis	-	-
viet.	priimtinajame	priimtinuosiuose	priimtinojoje	priimtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priimtinas, mot. g. priimtina.

priimtinu

1. tas, dėl kurio reikia priimti

Etimologija

<= priimti, priima, priėmė

---