priimama

Taip pat žr.: priimamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

priimama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priimamas, mot. g. priimama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priimamas	priimami	priimama	priimamos	priimama	-
kilm.	priimamo	priimamų	priimamos	priimamų	-	-
naud.	priimamam	priimamiems	priimamai	priimamoms	-	-
gal.	priimamą	priimamus	priimamą	priimamas	-	-
įnag.	priimamu	priimamais	priimama	priimamomis	-	-
viet.	priimamame	priimamuose	priimamoje	priimamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priimamasis	priimamieji	priimamoji	priimamosios	-	-
kilm.	priimamojo	priimamųjų	priimamosios	priimamųjų	-	-
naud.	priimamajam	priimamiesiems	priimamajai	priimamosioms	-	-
gal.	priimamąjį	priimamuosius	priimamąją	priimamąsias	-	-
įnag.	priimamuoju	priimamaisiais	priimamąja	priimamosiomis	-	-
viet.	priimamajame	priimamuosiuose	priimamojoje	priimamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priimamas.
• Skiemenys: pri-i-ma-ma

priimama

1. ta, kurią priima

Etimologija

<= priimti, priima, priėmė

---