priimą

Taip pat žr.: priima

 Lietuvių kalba

Dalyvis

priimą (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priimantis, mot. g. priimanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priimąs, priimantis	priimą, priimantys	priimanti	priimančios	-	priimą
kilm.	priimančio	priimančių	priimančios	priimančių	-	-
naud.	priimančiam	priimantiems, priimantiem	priimančiai	priimančioms, priimančiom	-	-
gal.	priimantį	priimančius	priimančią	priimančias	-	-
įnag.	priimančiu	priimančiais	priimančia	priimančiomis	-	-
viet.	priimančiame, priimančiam	priimančiuose, priimančiuos	priimančioje, priimančioj	priimančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priimantysis	priimantieji	priimančioji	priimančiosios	-	-
kilm.	priimančiojo	priimančiųjų	priimančiosios	priimančiųjų	-	-
naud.	priimančiajam	priimantiesiems	priimančiajai	priimančiosioms	-	-
gal.	priimantįjį	priimančiuosius	priimančiąją	priimančiąsias	-	-
įnag.	priimančiuoju	priimančiaisiais	priimančiąja	priimančiosiomis	-	-
viet.	priimančiajame	priimančiuosiuose	priimančiojoje	priimančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priimantis, mot. g. priimanti.

priimą

1. tas, kuris priima

Etimologija

<= priimti, priima, priėmė

---