prigalvotinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prigalvotinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prigalvotinas, mot. g. prigalvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigalvotinas	prigalvotini	prigalvotina	prigalvotinos	prigalvotina	-
kilm.	prigalvotino	prigalvotinų	prigalvotinos	prigalvotinų	-	-
naud.	prigalvotinam	prigalvotiniems	prigalvotinai	prigalvotinoms	-	-
gal.	prigalvotiną	prigalvotinus	prigalvotiną	prigalvotinas	-	-
įnag.	prigalvotinu	prigalvotinais	prigalvotina	prigalvotinomis	-	-
viet.	prigalvotiname	prigalvotinuose	prigalvotinoje	prigalvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigalvotinasis	prigalvotinieji	prigalvotinoji	prigalvotinosios	-	-
kilm.	prigalvotinojo	prigalvotinųjų	prigalvotinosios	prigalvotinųjų	-	-
naud.	prigalvotinajam	prigalvotiniesiems	prigalvotinajai	prigalvotinosioms	-	-
gal.	prigalvotinąjį	prigalvotinuosius	prigalvotinąją	prigalvotinąsias	-	-
įnag.	prigalvotinuoju	prigalvotinaisiais	prigalvotinąja	prigalvotinosiomis	-	-
viet.	prigalvotinajame	prigalvotinuosiuose	prigalvotinojoje	prigalvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prigalvotinas, mot. g. prigalvotina.
• Skiemenys: pri-gal-vo-ti-nu

prigalvotinu

1. tas, dėl kurio reikia prigalvoti

Etimologija

<= prigalvoti, prigalvoja, prigalvojo <= pri- + galvoti, galvoja, galvojo

---