priekaištavę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

priekaištavę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priekaištavęs, mot. g. priekaištavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priekaištavęs	priekaištavę	priekaištavusi, priekaištavus	priekaištavusios	-	priekaištavę
kilm.	priekaištavusio	priekaištavusių	priekaištavusios	priekaištavusių	-	-
naud.	priekaištavusiam	priekaištavusiems	priekaištavusiai	priekaištavusioms	-	-
gal.	priekaištavusį	priekaištavusius	priekaištavusią	priekaištavusias	-	-
įnag.	priekaištavusiu	priekaištavusiais	priekaištavusia	priekaištavusiomis	-	-
viet.	priekaištavusiame	priekaištavusiuose	priekaištavusioje	priekaištavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priekaištavusysis	priekaištavusieji	priekaištavusioji	priekaištavusiosios	-	-
kilm.	priekaištavusiojo	priekaištavusiųjų	priekaištavusiosios	priekaištavusiųjų	-	-
naud.	priekaištavusiajam	priekaištavusiesiems	priekaištavusiajai	priekaištavusiosioms	-	-
gal.	priekaištavusįjį	priekaištavusiuosius	priekaištavusiąją	priekaištavusiąsias	-	-
įnag.	priekaištavusiuoju	priekaištavusiaisiais	priekaištavusiąja	priekaištavusiosiomis	-	-
viet.	priekaištavusiajame	priekaištavusiuosiuose	priekaištavusiojoje	priekaištavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priekaištavęs, mot. g. priekaištavusi.

priekaištavę

1. tas, kuris priekaištavo

Etimologija

<= priekaištauti, priekaištauja, priekaištavo

---