priekaištausimus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

priekaištausimus (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priekaištausimas, mot. g. priekaištausima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priekaištausimas	priekaištausimi	priekaištausima	priekaištausimos	priekaištausima	-
kilm.	priekaištausimo	priekaištausimų	priekaištausimos	priekaištausimų	-	-
naud.	priekaištausimam	priekaištausimiems	priekaištausimai	priekaištausimoms	-	-
gal.	priekaištausimą	priekaištausimus	priekaištausimą	priekaištausimas	-	-
įnag.	priekaištausimu	priekaištausimais	priekaištausima	priekaištausimomis	-	-
viet.	priekaištausimame	priekaištausimuose	priekaištausimoje	priekaištausimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priekaištausimasis	priekaištausimieji	priekaištausimoji	priekaištausimosios	-	-
kilm.	priekaištausimojo	priekaištausimųjų	priekaištausimosios	priekaištausimųjų	-	-
naud.	priekaištausimajam	priekaištausimiesiems	priekaištausimajai	priekaištausimosioms	-	-
gal.	priekaištausimąjį	priekaištausimuosius	priekaištausimąją	priekaištausimąsias	-	-
įnag.	priekaištausimuoju	priekaištausimaisiais	priekaištausimąja	priekaištausimosiomis	-	-
viet.	priekaištausimajame	priekaištausimuosiuose	priekaištausimojoje	priekaištausimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priekaištausimas, mot. g. priekaištausima.

priekaištausimus

1. tas, kurį priekaištaus

Etimologija

<= priekaištauti, priekaištauja, priekaištavo

---