prieituoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prieituoju (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prieitas, mot. g. prieita
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieitas	prieiti	prieita	prieitos	prieita	-
kilm.	prieito	prieitų	prieitos	prieitų	-	-
naud.	prieitam	prieitiems	prieitai	prieitoms	-	-
gal.	prieitą	prieitus	prieitą	prieitas	-	-
įnag.	prieitu	prieitais	prieita	prieitomis	-	-
viet.	prieitame	prieituose	prieitoje	prieitose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieitasis	prieitieji	prieitoji	prieitosios	-	-
kilm.	prieitojo	prieitųjų	prieitosios	prieitųjų	-	-
naud.	prieitajam	prieitiesiems	prieitajai	prieitosioms	-	-
gal.	prieitąjį	prieituosius	prieitąją	prieitąsias	-	-
įnag.	prieituoju	prieitaisiais	prieitąja	prieitosiomis	-	-
viet.	prieitajame	prieituosiuose	prieitojoje	prieitosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prieitas, mot. g. prieita.

prieituoju

1. tas, kurį priėjo

Etimologija

<= prieiti, prieina, priėjo

---