prieisimus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prieisimus (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prieisimas, mot. g. prieisima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieisimas	prieisimi	prieisima	prieisimos	prieisima	-
kilm.	prieisimo	prieisimų	prieisimos	prieisimų	-	-
naud.	prieisimam	prieisimiems	prieisimai	prieisimoms	-	-
gal.	prieisimą	prieisimus	prieisimą	prieisimas	-	-
įnag.	prieisimu	prieisimais	prieisima	prieisimomis	-	-
viet.	prieisimame	prieisimuose	prieisimoje	prieisimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieisimasis	prieisimieji	prieisimoji	prieisimosios	-	-
kilm.	prieisimojo	prieisimųjų	prieisimosios	prieisimųjų	-	-
naud.	prieisimajam	prieisimiesiems	prieisimajai	prieisimosioms	-	-
gal.	prieisimąjį	prieisimuosius	prieisimąją	prieisimąsias	-	-
įnag.	prieisimuoju	prieisimaisiais	prieisimąja	prieisimosiomis	-	-
viet.	prieisimajame	prieisimuosiuose	prieisimojoje	prieisimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prieisimas, mot. g. prieisima.

prieisimus

1. tas, kurį prieis

Etimologija

<= prieiti, prieina, priėjo

---