prieinamu

Taip pat žr.: prieinamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prieinamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prieinamas, mot. g. prieinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieinamas	prieinami	prieinama	prieinamos	prieinama	-
kilm.	prieinamo	prieinamų	prieinamos	prieinamų	-	-
naud.	prieinamam	prieinamiems	prieinamai	prieinamoms	-	-
gal.	prieinamą	prieinamus	prieinamą	prieinamas	-	-
įnag.	prieinamu	prieinamais	prieinama	prieinamomis	-	-
viet.	prieinamame	prieinamuose	prieinamoje	prieinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieinamasis	prieinamieji	prieinamoji	prieinamosios	-	-
kilm.	prieinamojo	prieinamųjų	prieinamosios	prieinamųjų	-	-
naud.	prieinamajam	prieinamiesiems	prieinamajai	prieinamosioms	-	-
gal.	prieinamąjį	prieinamuosius	prieinamąją	prieinamąsias	-	-
įnag.	prieinamuoju	prieinamaisiais	prieinamąja	prieinamosiomis	-	-
viet.	prieinamajame	prieinamuosiuose	prieinamojoje	prieinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prieinamas, mot. g. prieinama.

prieinamu

1. tas, kurį prieina

Etimologija

<= prieiti, prieina, priėjo

---