prieštaravę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prieštaravę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prieštaravęs, mot. g. prieštaravusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieštaravęs	prieštaravę	prieštaravusi, prieštaravus	prieštaravusios	-	prieštaravę
kilm.	prieštaravusio	prieštaravusių	prieštaravusios	prieštaravusių	-	-
naud.	prieštaravusiam	prieštaravusiems	prieštaravusiai	prieštaravusioms	-	-
gal.	prieštaravusį	prieštaravusius	prieštaravusią	prieštaravusias	-	-
įnag.	prieštaravusiu	prieštaravusiais	prieštaravusia	prieštaravusiomis	-	-
viet.	prieštaravusiame	prieštaravusiuose	prieštaravusioje	prieštaravusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieštaravusysis	prieštaravusieji	prieštaravusioji	prieštaravusiosios	-	-
kilm.	prieštaravusiojo	prieštaravusiųjų	prieštaravusiosios	prieštaravusiųjų	-	-
naud.	prieštaravusiajam	prieštaravusiesiems	prieštaravusiajai	prieštaravusiosioms	-	-
gal.	prieštaravusįjį	prieštaravusiuosius	prieštaravusiąją	prieštaravusiąsias	-	-
įnag.	prieštaravusiuoju	prieštaravusiaisiais	prieštaravusiąja	prieštaravusiosiomis	-	-
viet.	prieštaravusiajame	prieštaravusiuosiuose	prieštaravusiojoje	prieštaravusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prieštaravęs, mot. g. prieštaravusi.
• Skiemenys: prieš-ta-ra-vę

prieštaravę

1. tas, kuris prieštaravo

Etimologija

<= prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---