prieštaraujamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prieštaraujamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prieštaraujamas, mot. g. prieštaraujama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieštaraujamas	prieštaraujami	prieštaraujama	prieštaraujamos	prieštaraujama	-
kilm.	prieštaraujamo	prieštaraujamų	prieštaraujamos	prieštaraujamų	-	-
naud.	prieštaraujamam	prieštaraujamiems	prieštaraujamai	prieštaraujamoms	-	-
gal.	prieštaraujamą	prieštaraujamus	prieštaraujamą	prieštaraujamas	-	-
įnag.	prieštaraujamu	prieštaraujamais	prieštaraujama	prieštaraujamomis	-	-
viet.	prieštaraujamame	prieštaraujamuose	prieštaraujamoje	prieštaraujamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieštaraujamasis	prieštaraujamieji	prieštaraujamoji	prieštaraujamosios	-	-
kilm.	prieštaraujamojo	prieštaraujamųjų	prieštaraujamosios	prieštaraujamųjų	-	-
naud.	prieštaraujamajam	prieštaraujamiesiems	prieštaraujamajai	prieštaraujamosioms	-	-
gal.	prieštaraujamąjį	prieštaraujamuosius	prieštaraujamąją	prieštaraujamąsias	-	-
įnag.	prieštaraujamuoju	prieštaraujamaisiais	prieštaraujamąja	prieštaraujamosiomis	-	-
viet.	prieštaraujamajame	prieštaraujamuosiuose	prieštaraujamojoje	prieštaraujamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prieštaraujamas, mot. g. prieštaraujama.
• Skiemenys: prieš-ta-rau-ja-mu

prieštaraujamu

1. tas, kurį prieštarauja

Etimologija

<= prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---