pridėtinu

Taip pat žr.: pridėtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pridėtinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pridėtinas, mot. g. pridėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pridėtinas	pridėtini	pridėtina	pridėtinos	pridėtina	-
kilm.	pridėtino	pridėtinų	pridėtinos	pridėtinų	-	-
naud.	pridėtinam	pridėtiniems	pridėtinai	pridėtinoms	-	-
gal.	pridėtiną	pridėtinus	pridėtiną	pridėtinas	-	-
įnag.	pridėtinu	pridėtinais	pridėtina	pridėtinomis	-	-
viet.	pridėtiname	pridėtinuose	pridėtinoje	pridėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pridėtinasis	pridėtinieji	pridėtinoji	pridėtinosios	-	-
kilm.	pridėtinojo	pridėtinųjų	pridėtinosios	pridėtinųjų	-	-
naud.	pridėtinajam	pridėtiniesiems	pridėtinajai	pridėtinosioms	-	-
gal.	pridėtinąjį	pridėtinuosius	pridėtinąją	pridėtinąsias	-	-
įnag.	pridėtinuoju	pridėtinaisiais	pridėtinąja	pridėtinosiomis	-	-
viet.	pridėtinajame	pridėtinuosiuose	pridėtinojoje	pridėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pridėtinas, mot. g. pridėtina.

pridėtinu

1. tas, dėl kurio reikia pridėti

Etimologija

<= pridėti, prideda, pridėjo

---