pridėsimu

Taip pat žr.: pridėsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pridėsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pridėsimas, mot. g. pridėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pridėsimas	pridėsimi	pridėsima	pridėsimos	pridėsima	-
kilm.	pridėsimo	pridėsimų	pridėsimos	pridėsimų	-	-
naud.	pridėsimam	pridėsimiems	pridėsimai	pridėsimoms	-	-
gal.	pridėsimą	pridėsimus	pridėsimą	pridėsimas	-	-
įnag.	pridėsimu	pridėsimais	pridėsima	pridėsimomis	-	-
viet.	pridėsimame	pridėsimuose	pridėsimoje	pridėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pridėsimasis	pridėsimieji	pridėsimoji	pridėsimosios	-	-
kilm.	pridėsimojo	pridėsimųjų	pridėsimosios	pridėsimųjų	-	-
naud.	pridėsimajam	pridėsimiesiems	pridėsimajai	pridėsimosioms	-	-
gal.	pridėsimąjį	pridėsimuosius	pridėsimąją	pridėsimąsias	-	-
įnag.	pridėsimuoju	pridėsimaisiais	pridėsimąja	pridėsimosiomis	-	-
viet.	pridėsimajame	pridėsimuosiuose	pridėsimojoje	pridėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pridėsimas, mot. g. pridėsima.

pridėsimu

1. tas, kurį pridės

Etimologija

<= pridėti, prideda, pridėjo

---