priėmę

Taip pat žr.: priėmė

 Lietuvių kalba

Dalyvis

priėmę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priėmęs, mot. g. priėmusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priėmęs	priėmę	priėmusi, priėmus	priėmusios	-	priėmę
kilm.	priėmusio	priėmusių	priėmusios	priėmusių	-	-
naud.	priėmusiam	priėmusiems	priėmusiai	priėmusioms	-	-
gal.	priėmusį	priėmusius	priėmusią	priėmusias	-	-
įnag.	priėmusiu	priėmusiais	priėmusia	priėmusiomis	-	-
viet.	priėmusiame	priėmusiuose	priėmusioje	priėmusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priėmusysis	priėmusieji	priėmusioji	priėmusiosios	-	-
kilm.	priėmusiojo	priėmusiųjų	priėmusiosios	priėmusiųjų	-	-
naud.	priėmusiajam	priėmusiesiems	priėmusiajai	priėmusiosioms	-	-
gal.	priėmusįjį	priėmusiuosius	priėmusiąją	priėmusiąsias	-	-
įnag.	priėmusiuoju	priėmusiaisiais	priėmusiąja	priėmusiosiomis	-	-
viet.	priėmusiajame	priėmusiuosiuose	priėmusiojoje	priėmusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priėmęs, mot. g. priėmusi.

priėmę

1. tas, kuris priėmė

Etimologija

<= priimti, priima, priėmė

---