priėjusiu

Taip pat žr.: priėjusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

priėjusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priėjęs, mot. g. priėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priėjęs	priėję	priėjusi, priėjus	priėjusios	-	priėję
kilm.	priėjusio	priėjusių	priėjusios	priėjusių	-	-
naud.	priėjusiam	priėjusiems	priėjusiai	priėjusioms	-	-
gal.	priėjusį	priėjusius	priėjusią	priėjusias	-	-
įnag.	priėjusiu	priėjusiais	priėjusia	priėjusiomis	-	-
viet.	priėjusiame	priėjusiuose	priėjusioje	priėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priėjusysis	priėjusieji	priėjusioji	priėjusiosios	-	-
kilm.	priėjusiojo	priėjusiųjų	priėjusiosios	priėjusiųjų	-	-
naud.	priėjusiajam	priėjusiesiems	priėjusiajai	priėjusiosioms	-	-
gal.	priėjusįjį	priėjusiuosius	priėjusiąją	priėjusiąsias	-	-
įnag.	priėjusiuoju	priėjusiaisiais	priėjusiąja	priėjusiosiomis	-	-
viet.	priėjusiajame	priėjusiuosiuose	priėjusiojoje	priėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priėjęs, mot. g. priėjusi.

priėjusiu

1. tas, kuris priėjo

Etimologija

<= prieiti, prieina, priėjo

---