pravaišinusia

Taip pat žr.: pravaišinusią

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pravaišinusia (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pravaišinęs, mot. g. pravaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravaišinęs	pravaišinę	pravaišinusi, pravaišinus	pravaišinusios	-	pravaišinę
kilm.	pravaišinusio	pravaišinusių	pravaišinusios	pravaišinusių	-	-
naud.	pravaišinusiam	pravaišinusiems	pravaišinusiai	pravaišinusioms	-	-
gal.	pravaišinusį	pravaišinusius	pravaišinusią	pravaišinusias	-	-
įnag.	pravaišinusiu	pravaišinusiais	pravaišinusia	pravaišinusiomis	-	-
viet.	pravaišinusiame	pravaišinusiuose	pravaišinusioje	pravaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravaišinusysis	pravaišinusieji	pravaišinusioji	pravaišinusiosios	-	-
kilm.	pravaišinusiojo	pravaišinusiųjų	pravaišinusiosios	pravaišinusiųjų	-	-
naud.	pravaišinusiajam	pravaišinusiesiems	pravaišinusiajai	pravaišinusiosioms	-	-
gal.	pravaišinusįjį	pravaišinusiuosius	pravaišinusiąją	pravaišinusiąsias	-	-
įnag.	pravaišinusiuoju	pravaišinusiaisiais	pravaišinusiąja	pravaišinusiosiomis	-	-
viet.	pravaišinusiajame	pravaišinusiuosiuose	pravaišinusiojoje	pravaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pravaišinęs, mot. g. pravaišinusi.
• Skiemenys: pra-vai-ši-nu-sia

pravaišinusia

1. ta, kuri pravaišino

Etimologija

<= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---