pravaišintu

Taip pat žr.: pravaišintų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pravaišintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pravaišintas, mot. g. pravaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravaišintas	pravaišinti	pravaišinta	pravaišintos	pravaišinta	-
kilm.	pravaišinto	pravaišintų	pravaišintos	pravaišintų	-	-
naud.	pravaišintam	pravaišintiems	pravaišintai	pravaišintoms	-	-
gal.	pravaišintą	pravaišintus	pravaišintą	pravaišintas	-	-
įnag.	pravaišintu	pravaišintais	pravaišinta	pravaišintomis	-	-
viet.	pravaišintame	pravaišintuose	pravaišintoje	pravaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravaišintasis	pravaišintieji	pravaišintoji	pravaišintosios	-	-
kilm.	pravaišintojo	pravaišintųjų	pravaišintosios	pravaišintųjų	-	-
naud.	pravaišintajam	pravaišintiesiems	pravaišintajai	pravaišintosioms	-	-
gal.	pravaišintąjį	pravaišintuosius	pravaišintąją	pravaišintąsias	-	-
įnag.	pravaišintuoju	pravaišintaisiais	pravaišintąja	pravaišintosiomis	-	-
viet.	pravaišintajame	pravaišintuosiuose	pravaišintojoje	pravaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pravaišintas, mot. g. pravaišinta.
• Skiemenys: pra-vai-šin-tu

pravaišintu

1. tas, kurį pravaišino

Etimologija

<= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---