Pereiti prie turinio

pravaišintinuosius

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

pravaišintinuosius

  1. tas, dėl kurio reikia pravaišinti

Etimologija

[taisyti]

<= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino