pravaišinantį

Taip pat žr.: pravaišinanti

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pravaišinantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pravaišinantis, mot. g. pravaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravaišinąs, pravaišinantis	pravaišiną, pravaišinantys	pravaišinanti	pravaišinančios	-	pravaišiną
kilm.	pravaišinančio	pravaišinančių	pravaišinančios	pravaišinančių	-	-
naud.	pravaišinančiam	pravaišinantiems, pravaišinantiem	pravaišinančiai	pravaišinančioms, pravaišinančiom	-	-
gal.	pravaišinantį	pravaišinančius	pravaišinančią	pravaišinančias	-	-
įnag.	pravaišinančiu	pravaišinančiais	pravaišinančia	pravaišinančiomis	-	-
viet.	pravaišinančiame, pravaišinančiam	pravaišinančiuose, pravaišinančiuos	pravaišinančioje, pravaišinančioj	pravaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravaišinantysis	pravaišinantieji	pravaišinančioji	pravaišinančiosios	-	-
kilm.	pravaišinančiojo	pravaišinančiųjų	pravaišinančiosios	pravaišinančiųjų	-	-
naud.	pravaišinančiajam	pravaišinantiesiems	pravaišinančiajai	pravaišinančiosioms	-	-
gal.	pravaišinantįjį	pravaišinančiuosius	pravaišinančiąją	pravaišinančiąsias	-	-
įnag.	pravaišinančiuoju	pravaišinančiaisiais	pravaišinančiąja	pravaišinančiosiomis	-	-
viet.	pravaišinančiajame	pravaišinančiuosiuose	pravaišinančiojoje	pravaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pravaišinantis, mot. g. pravaišinanti.
• Skiemenys: pra-vai-ši-nan-tį

pravaišinantį

1. tas, kuris pravaišina

Etimologija

<= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---