pravaišinamu

Taip pat žr.: pravaišinamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pravaišinamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pravaišinamas, mot. g. pravaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravaišinamas	pravaišinami	pravaišinama	pravaišinamos	pravaišinama	-
kilm.	pravaišinamo	pravaišinamų	pravaišinamos	pravaišinamų	-	-
naud.	pravaišinamam	pravaišinamiems	pravaišinamai	pravaišinamoms	-	-
gal.	pravaišinamą	pravaišinamus	pravaišinamą	pravaišinamas	-	-
įnag.	pravaišinamu	pravaišinamais	pravaišinama	pravaišinamomis	-	-
viet.	pravaišinamame	pravaišinamuose	pravaišinamoje	pravaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravaišinamasis	pravaišinamieji	pravaišinamoji	pravaišinamosios	-	-
kilm.	pravaišinamojo	pravaišinamųjų	pravaišinamosios	pravaišinamųjų	-	-
naud.	pravaišinamajam	pravaišinamiesiems	pravaišinamajai	pravaišinamosioms	-	-
gal.	pravaišinamąjį	pravaišinamuosius	pravaišinamąją	pravaišinamąsias	-	-
įnag.	pravaišinamuoju	pravaišinamaisiais	pravaišinamąja	pravaišinamosiomis	-	-
viet.	pravaišinamajame	pravaišinamuosiuose	pravaišinamojoje	pravaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pravaišinamas, mot. g. pravaišinama.
• Skiemenys: pra-vai-ši-na-mu

pravaišinamu

1. tas, kurį pravaišina

Etimologija

<= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---