praustiniems

 Lietuvių kalba

Dalyvis

praustiniems (reik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. praustinas, mot. g. praustina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	praustinas	praustini	praustina	praustinos	praustina	-
kilm.	praustino	praustinų	praustinos	praustinų	-	-
naud.	praustinam	praustiniems	praustinai	praustinoms	-	-
gal.	praustiną	praustinus	praustiną	praustinas	-	-
įnag.	praustinu	praustinais	praustina	praustinomis	-	-
viet.	praustiname	praustinuose	praustinoje	praustinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	praustinasis	praustinieji	praustinoji	praustinosios	-	-
kilm.	praustinojo	praustinųjų	praustinosios	praustinųjų	-	-
naud.	praustinajam	praustiniesiems	praustinajai	praustinosioms	-	-
gal.	praustinąjį	praustinuosius	praustinąją	praustinąsias	-	-
įnag.	praustinuoju	praustinaisiais	praustinąja	praustinosiomis	-	-
viet.	praustinajame	praustinuosiuose	praustinojoje	praustinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. praustinas, mot. g. praustina.

praustiniems

1. tas, dėl kurio reikia prausti

Etimologija

<= prausti, prausia, prausė

---