prausimus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prausimus (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prausimas, mot. g. prausima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prausimas	prausimi	prausima	prausimos	prausima	-
kilm.	prausimo	prausimų	prausimos	prausimų	-	-
naud.	prausimam	prausimiems	prausimai	prausimoms	-	-
gal.	prausimą	prausimus	prausimą	prausimas	-	-
įnag.	prausimu	prausimais	prausima	prausimomis	-	-
viet.	prausimame	prausimuose	prausimoje	prausimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prausimasis	prausimieji	prausimoji	prausimosios	-	-
kilm.	prausimojo	prausimųjų	prausimosios	prausimųjų	-	-
naud.	prausimajam	prausimiesiems	prausimajai	prausimosioms	-	-
gal.	prausimąjį	prausimuosius	prausimąją	prausimąsias	-	-
įnag.	prausimuoju	prausimaisiais	prausimąja	prausimosiomis	-	-
viet.	prausimajame	prausimuosiuose	prausimojoje	prausimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prausimas, mot. g. prausima.

prausimus

1. tas, kurį praus

Etimologija

<= prausti, prausia, prausė

---