pratartinais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pratartinais (reik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pratartinas, mot. g. pratartina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pratartinas	pratartini	pratartina	pratartinos	pratartina	-
kilm.	pratartino	pratartinų	pratartinos	pratartinų	-	-
naud.	pratartinam	pratartiniems	pratartinai	pratartinoms	-	-
gal.	pratartiną	pratartinus	pratartiną	pratartinas	-	-
įnag.	pratartinu	pratartinais	pratartina	pratartinomis	-	-
viet.	pratartiname	pratartinuose	pratartinoje	pratartinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pratartinasis	pratartinieji	pratartinoji	pratartinosios	-	-
kilm.	pratartinojo	pratartinųjų	pratartinosios	pratartinųjų	-	-
naud.	pratartinajam	pratartiniesiems	pratartinajai	pratartinosioms	-	-
gal.	pratartinąjį	pratartinuosius	pratartinąją	pratartinąsias	-	-
įnag.	pratartinuoju	pratartinaisiais	pratartinąja	pratartinosiomis	-	-
viet.	pratartinajame	pratartinuosiuose	pratartinojoje	pratartinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pratartinas, mot. g. pratartina.

pratartinais

1. tas, dėl kurio reikia pratarti

Etimologija

<= pratarti, prataria, pratarė

---