pratartąja

Taip pat žr.: pratartąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pratartąja (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pratartas, mot. g. pratarta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pratartas	pratarti	pratarta	pratartos	pratarta	-
kilm.	pratarto	pratartų	pratartos	pratartų	-	-
naud.	pratartam	pratartiems	pratartai	pratartoms	-	-
gal.	pratartą	pratartus	pratartą	pratartas	-	-
įnag.	pratartu	pratartais	pratarta	pratartomis	-	-
viet.	pratartame	pratartuose	pratartoje	pratartose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pratartasis	pratartieji	pratartoji	pratartosios	-	-
kilm.	pratartojo	pratartųjų	pratartosios	pratartųjų	-	-
naud.	pratartajam	pratartiesiems	pratartajai	pratartosioms	-	-
gal.	pratartąjį	pratartuosius	pratartąją	pratartąsias	-	-
įnag.	pratartuoju	pratartaisiais	pratartąja	pratartosiomis	-	-
viet.	pratartajame	pratartuosiuose	pratartojoje	pratartosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pratartas, mot. g. pratarta.

pratartąja

1. ta, kurią pratarė

Etimologija

<= pratarti, prataria, pratarė

---