prastinoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prastinoje (reik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prastinas, mot. g. prastina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prastinas	prastini	prastina	prastinos	prastina	-
kilm.	prastino	prastinų	prastinos	prastinų	-	-
naud.	prastinam	prastiniems	prastinai	prastinoms	-	-
gal.	prastiną	prastinus	prastiną	prastinas	-	-
įnag.	prastinu	prastinais	prastina	prastinomis	-	-
viet.	prastiname	prastinuose	prastinoje	prastinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prastinasis	prastinieji	prastinoji	prastinosios	-	-
kilm.	prastinojo	prastinųjų	prastinosios	prastinųjų	-	-
naud.	prastinajam	prastiniesiems	prastinajai	prastinosioms	-	-
gal.	prastinąjį	prastinuosius	prastinąją	prastinąsias	-	-
įnag.	prastinuoju	prastinaisiais	prastinąja	prastinosiomis	-	-
viet.	prastinajame	prastinuosiuose	prastinojoje	prastinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prastinas, mot. g. prastina.

prastinoje

1. tas, dėl kurio reikia prasti

Etimologija

<= prasti, pranta, prato

---