prasta

Taip pat žr.: prastą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prasta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prastas, mot. g. prasta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prastas	prasti	prasta	prastos	prasta	-
kilm.	prasto	prastų	prastos	prastų	-	-
naud.	prastam	prastiems	prastai	prastoms	-	-
gal.	prastą	prastus	prastą	prastas	-	-
įnag.	prastu	prastais	prasta	prastomis	-	-
viet.	prastame	prastuose	prastoje	prastose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prastasis	prastieji	prastoji	prastosios	-	-
kilm.	prastojo	prastųjų	prastosios	prastųjų	-	-
naud.	prastajam	prastiesiems	prastajai	prastosioms	-	-
gal.	prastąjį	prastuosius	prastąją	prastąsias	-	-
įnag.	prastuoju	prastaisiais	prastąja	prastosiomis	-	-
viet.	prastajame	prastuosiuose	prastojoje	prastosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prastas.
• Skiemenys: pras-ta

prasta

1. ta, kurią prato

Etimologija

<= prasti, pranta, prato

---