prasivaišintomis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prasivaišintomis (būt. l. neveik. dlv., mot. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prasivaišintas, mot. g. prasivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivaišintas	prasivaišinti	prasivaišinta	prasivaišintos	prasivaišinta	-
kilm.	prasivaišinto	prasivaišintų	prasivaišintos	prasivaišintų	-	-
naud.	prasivaišintam	prasivaišintiems	prasivaišintai	prasivaišintoms	-	-
gal.	prasivaišintą	prasivaišintus	prasivaišintą	prasivaišintas	-	-
įnag.	prasivaišintu	prasivaišintais	prasivaišinta	prasivaišintomis	-	-
viet.	prasivaišintame	prasivaišintuose	prasivaišintoje	prasivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivaišintasis	prasivaišintieji	prasivaišintoji	prasivaišintosios	-	-
kilm.	prasivaišintojo	prasivaišintųjų	prasivaišintosios	prasivaišintųjų	-	-
naud.	prasivaišintajam	prasivaišintiesiems	prasivaišintajai	prasivaišintosioms	-	-
gal.	prasivaišintąjį	prasivaišintuosius	prasivaišintąją	prasivaišintąsias	-	-
įnag.	prasivaišintuoju	prasivaišintaisiais	prasivaišintąja	prasivaišintosiomis	-	-
viet.	prasivaišintajame	prasivaišintuosiuose	prasivaišintojoje	prasivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prasivaišintas, mot. g. prasivaišinta.
• Skiemenys: pra-si-vai-šin-to-mis

prasivaišintomis

1. ta, kurią prasivaišino

Etimologija

<= prasivaišinti, prasivaišina, prasivaišino <= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---