prasivaišintinoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prasivaišintinoje (reik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prasivaišintinas, mot. g. prasivaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivaišintinas	prasivaišintini	prasivaišintina	prasivaišintinos	prasivaišintina	-
kilm.	prasivaišintino	prasivaišintinų	prasivaišintinos	prasivaišintinų	-	-
naud.	prasivaišintinam	prasivaišintiniems	prasivaišintinai	prasivaišintinoms	-	-
gal.	prasivaišintiną	prasivaišintinus	prasivaišintiną	prasivaišintinas	-	-
įnag.	prasivaišintinu	prasivaišintinais	prasivaišintina	prasivaišintinomis	-	-
viet.	prasivaišintiname	prasivaišintinuose	prasivaišintinoje	prasivaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivaišintinasis	prasivaišintinieji	prasivaišintinoji	prasivaišintinosios	-	-
kilm.	prasivaišintinojo	prasivaišintinųjų	prasivaišintinosios	prasivaišintinųjų	-	-
naud.	prasivaišintinajam	prasivaišintiniesiems	prasivaišintinajai	prasivaišintinosioms	-	-
gal.	prasivaišintinąjį	prasivaišintinuosius	prasivaišintinąją	prasivaišintinąsias	-	-
įnag.	prasivaišintinuoju	prasivaišintinaisiais	prasivaišintinąja	prasivaišintinosiomis	-	-
viet.	prasivaišintinajame	prasivaišintinuosiuose	prasivaišintinojoje	prasivaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prasivaišintinas, mot. g. prasivaišintina.
• Skiemenys: pra-si-vai-šin-ti-no-je

prasivaišintinoje

1. tas, dėl kurio reikia prasivaišinti

Etimologija

<= prasivaišinti, prasivaišina, prasivaišino <= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---