prasivaišinsimąja

Taip pat žr.: prasivaišinsimąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prasivaišinsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prasivaišinsimas, mot. g. prasivaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivaišinsimas	prasivaišinsimi	prasivaišinsima	prasivaišinsimos	prasivaišinsima	-
kilm.	prasivaišinsimo	prasivaišinsimų	prasivaišinsimos	prasivaišinsimų	-	-
naud.	prasivaišinsimam	prasivaišinsimiems	prasivaišinsimai	prasivaišinsimoms	-	-
gal.	prasivaišinsimą	prasivaišinsimus	prasivaišinsimą	prasivaišinsimas	-	-
įnag.	prasivaišinsimu	prasivaišinsimais	prasivaišinsima	prasivaišinsimomis	-	-
viet.	prasivaišinsimame	prasivaišinsimuose	prasivaišinsimoje	prasivaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivaišinsimasis	prasivaišinsimieji	prasivaišinsimoji	prasivaišinsimosios	-	-
kilm.	prasivaišinsimojo	prasivaišinsimųjų	prasivaišinsimosios	prasivaišinsimųjų	-	-
naud.	prasivaišinsimajam	prasivaišinsimiesiems	prasivaišinsimajai	prasivaišinsimosioms	-	-
gal.	prasivaišinsimąjį	prasivaišinsimuosius	prasivaišinsimąją	prasivaišinsimąsias	-	-
įnag.	prasivaišinsimuoju	prasivaišinsimaisiais	prasivaišinsimąja	prasivaišinsimosiomis	-	-
viet.	prasivaišinsimajame	prasivaišinsimuosiuose	prasivaišinsimojoje	prasivaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prasivaišinsimas, mot. g. prasivaišinsima.
• Skiemenys: pra-si-vai-šin-si-mą-ja

prasivaišinsimąja

1. ta, kurią prasivaišins

Etimologija

<= prasivaišinti, prasivaišina, prasivaišino <= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---