prasivaišindavusius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prasivaišindavusius (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prasivaišindavęs, mot. g. prasivaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivaišindavęs	prasivaišindavę	prasivaišindavusi, prasivaišindavus	prasivaišindavusios	-	prasivaišindavę
kilm.	prasivaišindavusio	prasivaišindavusių	prasivaišindavusios	prasivaišindavusių	-	-
naud.	prasivaišindavusiam	prasivaišindavusiems	prasivaišindavusiai	prasivaišindavusioms	-	-
gal.	prasivaišindavusį	prasivaišindavusius	prasivaišindavusią	prasivaišindavusias	-	-
įnag.	prasivaišindavusiu	prasivaišindavusiais	prasivaišindavusia	prasivaišindavusiomis	-	-
viet.	prasivaišindavusiame	prasivaišindavusiuose	prasivaišindavusioje	prasivaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivaišindavusysis	prasivaišindavusieji	prasivaišindavusioji	prasivaišindavusiosios	-	-
kilm.	prasivaišindavusiojo	prasivaišindavusiųjų	prasivaišindavusiosios	prasivaišindavusiųjų	-	-
naud.	prasivaišindavusiajam	prasivaišindavusiesiems	prasivaišindavusiajai	prasivaišindavusiosioms	-	-
gal.	prasivaišindavusįjį	prasivaišindavusiuosius	prasivaišindavusiąją	prasivaišindavusiąsias	-	-
įnag.	prasivaišindavusiuoju	prasivaišindavusiaisiais	prasivaišindavusiąja	prasivaišindavusiosiomis	-	-
viet.	prasivaišindavusiajame	prasivaišindavusiuosiuose	prasivaišindavusiojoje	prasivaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prasivaišindavęs, mot. g. prasivaišindavusi.
• Skiemenys: pra-si-vai-šin-da-vu-sius

prasivaišindavusius

1. tas, kuris prasivaišindavo

Etimologija

<= prasivaišinti, prasivaišina, prasivaišino <= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---