prasivaišinančiom

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prasivaišinančiom (es. l. veik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prasivaišinantis, mot. g. prasivaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivaišinąs, prasivaišinantis	prasivaišiną, prasivaišinantys	prasivaišinanti	prasivaišinančios	-	prasivaišiną
kilm.	prasivaišinančio	prasivaišinančių	prasivaišinančios	prasivaišinančių	-	-
naud.	prasivaišinančiam	prasivaišinantiems, prasivaišinantiem	prasivaišinančiai	prasivaišinančioms, prasivaišinančiom	-	-
gal.	prasivaišinantį	prasivaišinančius	prasivaišinančią	prasivaišinančias	-	-
įnag.	prasivaišinančiu	prasivaišinančiais	prasivaišinančia	prasivaišinančiomis	-	-
viet.	prasivaišinančiame, prasivaišinančiam	prasivaišinančiuose, prasivaišinančiuos	prasivaišinančioje, prasivaišinančioj	prasivaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivaišinantysis	prasivaišinantieji	prasivaišinančioji	prasivaišinančiosios	-	-
kilm.	prasivaišinančiojo	prasivaišinančiųjų	prasivaišinančiosios	prasivaišinančiųjų	-	-
naud.	prasivaišinančiajam	prasivaišinantiesiems	prasivaišinančiajai	prasivaišinančiosioms	-	-
gal.	prasivaišinantįjį	prasivaišinančiuosius	prasivaišinančiąją	prasivaišinančiąsias	-	-
įnag.	prasivaišinančiuoju	prasivaišinančiaisiais	prasivaišinančiąja	prasivaišinančiosiomis	-	-
viet.	prasivaišinančiajame	prasivaišinančiuosiuose	prasivaišinančiojoje	prasivaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prasivaišinantis, mot. g. prasivaišinanti.
• Skiemenys: pra-si-vai-ši-nan-čiom

prasivaišinančiom

1. ta, kuri prasivaišina

Etimologija

<= prasivaišinti, prasivaišina, prasivaišino <= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---