prasivaišinamasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prasivaišinamasis (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prasivaišinamas, mot. g. prasivaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivaišinamas	prasivaišinami	prasivaišinama	prasivaišinamos	prasivaišinama	-
kilm.	prasivaišinamo	prasivaišinamų	prasivaišinamos	prasivaišinamų	-	-
naud.	prasivaišinamam	prasivaišinamiems	prasivaišinamai	prasivaišinamoms	-	-
gal.	prasivaišinamą	prasivaišinamus	prasivaišinamą	prasivaišinamas	-	-
įnag.	prasivaišinamu	prasivaišinamais	prasivaišinama	prasivaišinamomis	-	-
viet.	prasivaišinamame	prasivaišinamuose	prasivaišinamoje	prasivaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivaišinamasis	prasivaišinamieji	prasivaišinamoji	prasivaišinamosios	-	-
kilm.	prasivaišinamojo	prasivaišinamųjų	prasivaišinamosios	prasivaišinamųjų	-	-
naud.	prasivaišinamajam	prasivaišinamiesiems	prasivaišinamajai	prasivaišinamosioms	-	-
gal.	prasivaišinamąjį	prasivaišinamuosius	prasivaišinamąją	prasivaišinamąsias	-	-
įnag.	prasivaišinamuoju	prasivaišinamaisiais	prasivaišinamąja	prasivaišinamosiomis	-	-
viet.	prasivaišinamajame	prasivaišinamuosiuose	prasivaišinamojoje	prasivaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prasivaišinamas, mot. g. prasivaišinama.
• Skiemenys: pra-si-vai-ši-na-ma-sis

prasivaišinamasis

1. tas, kurį prasivaišina

Etimologija

<= prasivaišinti, prasivaišina, prasivaišino <= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---