prasitarus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prasitarus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prasitaręs, mot. g. prasitarusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasitaręs	prasitarę	prasitarusi, prasitarus	prasitarusios	-	prasitarę
kilm.	prasitarusio	prasitarusių	prasitarusios	prasitarusių	-	-
naud.	prasitarusiam	prasitarusiems	prasitarusiai	prasitarusioms	-	-
gal.	prasitarusį	prasitarusius	prasitarusią	prasitarusias	-	-
įnag.	prasitarusiu	prasitarusiais	prasitarusia	prasitarusiomis	-	-
viet.	prasitarusiame	prasitarusiuose	prasitarusioje	prasitarusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasitarusysis	prasitarusieji	prasitarusioji	prasitarusiosios	-	-
kilm.	prasitarusiojo	prasitarusiųjų	prasitarusiosios	prasitarusiųjų	-	-
naud.	prasitarusiajam	prasitarusiesiems	prasitarusiajai	prasitarusiosioms	-	-
gal.	prasitarusįjį	prasitarusiuosius	prasitarusiąją	prasitarusiąsias	-	-
įnag.	prasitarusiuoju	prasitarusiaisiais	prasitarusiąja	prasitarusiosiomis	-	-
viet.	prasitarusiajame	prasitarusiuosiuose	prasitarusiojoje	prasitarusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prasitaręs, mot. g. prasitarusi.
• Skiemenys: pra-si-ta-rus

prasitarus

1. ta, kuri prasitarė

Etimologija

<= prasitarti, prasitaria, prasitarė

---

Padalyvis

prasitarus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: prasitariant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
prasitariant	prasitarus	prasitardavus	prasitarsiant

• Skiemenys: pra-si-ta-rus

prasitarus

1. susijęs su veiksmu prasitarti, prasitaria, prasitarė

Etimologija

<= prasitarti, prasitaria, prasitarė

---