prasitartu

Taip pat žr.: prasitartų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prasitartu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prasitartas, mot. g. prasitarta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasitartas	prasitarti	prasitarta	prasitartos	prasitarta	-
kilm.	prasitarto	prasitartų	prasitartos	prasitartų	-	-
naud.	prasitartam	prasitartiems	prasitartai	prasitartoms	-	-
gal.	prasitartą	prasitartus	prasitartą	prasitartas	-	-
įnag.	prasitartu	prasitartais	prasitarta	prasitartomis	-	-
viet.	prasitartame	prasitartuose	prasitartoje	prasitartose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasitartasis	prasitartieji	prasitartoji	prasitartosios	-	-
kilm.	prasitartojo	prasitartųjų	prasitartosios	prasitartųjų	-	-
naud.	prasitartajam	prasitartiesiems	prasitartajai	prasitartosioms	-	-
gal.	prasitartąjį	prasitartuosius	prasitartąją	prasitartąsias	-	-
įnag.	prasitartuoju	prasitartaisiais	prasitartąja	prasitartosiomis	-	-
viet.	prasitartajame	prasitartuosiuose	prasitartojoje	prasitartosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prasitartas, mot. g. prasitarta.

prasitartu

1. tas, kurį prasitarė

Etimologija

<= prasitarti, prasitaria, prasitarė

---