prasitartina

Taip pat žr.: prasitartiną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prasitartina (reik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prasitartinas, mot. g. prasitartina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasitartinas	prasitartini	prasitartina	prasitartinos	prasitartina	-
kilm.	prasitartino	prasitartinų	prasitartinos	prasitartinų	-	-
naud.	prasitartinam	prasitartiniems	prasitartinai	prasitartinoms	-	-
gal.	prasitartiną	prasitartinus	prasitartiną	prasitartinas	-	-
įnag.	prasitartinu	prasitartinais	prasitartina	prasitartinomis	-	-
viet.	prasitartiname	prasitartinuose	prasitartinoje	prasitartinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasitartinasis	prasitartinieji	prasitartinoji	prasitartinosios	-	-
kilm.	prasitartinojo	prasitartinųjų	prasitartinosios	prasitartinųjų	-	-
naud.	prasitartinajam	prasitartiniesiems	prasitartinajai	prasitartinosioms	-	-
gal.	prasitartinąjį	prasitartinuosius	prasitartinąją	prasitartinąsias	-	-
įnag.	prasitartinuoju	prasitartinaisiais	prasitartinąja	prasitartinosiomis	-	-
viet.	prasitartinajame	prasitartinuosiuose	prasitartinojoje	prasitartinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prasitartinas.
• Skiemenys: pra-si-tar-ti-na

prasitartina

1. ta, dėl kurios reikia prasitarti

Etimologija

<= prasitarti, prasitaria, prasitarė

---