prasimus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prasimus (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prasimas, mot. g. prasima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasimas	prasimi	prasima	prasimos	prasima	-
kilm.	prasimo	prasimų	prasimos	prasimų	-	-
naud.	prasimam	prasimiems	prasimai	prasimoms	-	-
gal.	prasimą	prasimus	prasimą	prasimas	-	-
įnag.	prasimu	prasimais	prasima	prasimomis	-	-
viet.	prasimame	prasimuose	prasimoje	prasimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasimasis	prasimieji	prasimoji	prasimosios	-	-
kilm.	prasimojo	prasimųjų	prasimosios	prasimųjų	-	-
naud.	prasimajam	prasimiesiems	prasimajai	prasimosioms	-	-
gal.	prasimąjį	prasimuosius	prasimąją	prasimąsias	-	-
įnag.	prasimuoju	prasimaisiais	prasimąja	prasimosiomis	-	-
viet.	prasimajame	prasimuosiuose	prasimojoje	prasimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prasimas, mot. g. prasima.

prasimus

1. tas, kurį pras

Etimologija

<= prasti, pranta, prato

---