prasigėrike

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

prasigėrike (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: prasigėrikas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasigėrikas	prasigėrikai
kilm.	prasigėriko	prasigėrikų
naud.	prasigėrikui	prasigėrikams
gal.	prasigėriką	prasigėrikus
įnag.	prasigėriku	prasigėrikais
viet.	prasigėrike	prasigėrikuose
šauksm.	prasigėrike	prasigėrikai

• Skiemenys: pra-si-gė-ri-ke
• žr. pagr. f. prasigėrikas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. prasigėrikė.

prasigėrike

1. tas, kuris prasigeria

Etimologija

<= prasigerti, prasigeria, prasigėrė <= pra- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---

Daiktavardis

prasigėrike (dkt., mot. g., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: prasigėrikė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasigėrikė	prasigėrikės
kilm.	prasigėrikės	prasigėrikių
naud.	prasigėrikei	prasigėrikėms
gal.	prasigėrikę	prasigėrikes
įnag.	prasigėrike	prasigėrikėmis
viet.	prasigėrikėje	prasigėrikėse
šauksm.	prasigėrike	prasigėrikės

• Skiemenys: pra-si-gė-ri-ke
• žr. pagr. f. prasigėrikė
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. prasigėrikas.

prasigėrike

1. ta, kuri prasigeria

Etimologija

<= prasigerti, prasigeria, prasigėrė <= pra- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---