pranešusiu

Taip pat žr.: pranešusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pranešusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pranešęs, mot. g. pranešusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pranešęs	pranešę	pranešusi, pranešus	pranešusios	-	pranešę
kilm.	pranešusio	pranešusių	pranešusios	pranešusių	-	-
naud.	pranešusiam	pranešusiems	pranešusiai	pranešusioms	-	-
gal.	pranešusį	pranešusius	pranešusią	pranešusias	-	-
įnag.	pranešusiu	pranešusiais	pranešusia	pranešusiomis	-	-
viet.	pranešusiame	pranešusiuose	pranešusioje	pranešusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pranešusysis	pranešusieji	pranešusioji	pranešusiosios	-	-
kilm.	pranešusiojo	pranešusiųjų	pranešusiosios	pranešusiųjų	-	-
naud.	pranešusiajam	pranešusiesiems	pranešusiajai	pranešusiosioms	-	-
gal.	pranešusįjį	pranešusiuosius	pranešusiąją	pranešusiąsias	-	-
įnag.	pranešusiuoju	pranešusiaisiais	pranešusiąja	pranešusiosiomis	-	-
viet.	pranešusiajame	pranešusiuosiuose	pranešusiojoje	pranešusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pranešęs, mot. g. pranešusi.

pranešusiu

1. tas, kuris pranešė

Etimologija

<= pranešti, praneša, pranešė

---