praneštu

Taip pat žr.: praneštų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

praneštu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. praneštas, mot. g. pranešta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	praneštas	pranešti	pranešta	praneštos	pranešta	-
kilm.	pranešto	praneštų	praneštos	praneštų	-	-
naud.	praneštam	praneštiems	praneštai	praneštoms	-	-
gal.	praneštą	praneštus	praneštą	praneštas	-	-
įnag.	praneštu	praneštais	pranešta	praneštomis	-	-
viet.	praneštame	praneštuose	praneštoje	praneštose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	praneštasis	praneštieji	praneštoji	praneštosios	-	-
kilm.	praneštojo	praneštųjų	praneštosios	praneštųjų	-	-
naud.	praneštajam	praneštiesiems	praneštajai	praneštosioms	-	-
gal.	praneštąjį	praneštuosius	praneštąją	praneštąsias	-	-
įnag.	praneštuoju	praneštaisiais	praneštąja	praneštosiomis	-	-
viet.	praneštajame	praneštuosiuose	praneštojoje	praneštosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. praneštas, mot. g. pranešta.

praneštu

1. tas, kurį pranešė

Etimologija

<= pranešti, praneša, pranešė

---