pramoninančiu

Taip pat žr.: pramoninančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pramoninančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pramoninantis, mot. g. pramoninanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramoninąs, pramoninantis	pramoniną, pramoninantys	pramoninanti	pramoninančios	-	pramoniną
kilm.	pramoninančio	pramoninančių	pramoninančios	pramoninančių	-	-
naud.	pramoninančiam	pramoninantiems, pramoninantiem	pramoninančiai	pramoninančioms, pramoninančiom	-	-
gal.	pramoninantį	pramoninančius	pramoninančią	pramoninančias	-	-
įnag.	pramoninančiu	pramoninančiais	pramoninančia	pramoninančiomis	-	-
viet.	pramoninančiame, pramoninančiam	pramoninančiuose, pramoninančiuos	pramoninančioje, pramoninančioj	pramoninančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramoninantysis	pramoninantieji	pramoninančioji	pramoninančiosios	-	-
kilm.	pramoninančiojo	pramoninančiųjų	pramoninančiosios	pramoninančiųjų	-	-
naud.	pramoninančiajam	pramoninantiesiems	pramoninančiajai	pramoninančiosioms	-	-
gal.	pramoninantįjį	pramoninančiuosius	pramoninančiąją	pramoninančiąsias	-	-
įnag.	pramoninančiuoju	pramoninančiaisiais	pramoninančiąja	pramoninančiosiomis	-	-
viet.	pramoninančiajame	pramoninančiuosiuose	pramoninančiojoje	pramoninančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pramoninantis, mot. g. pramoninanti.

Etimologija

<= pramoninti, pramonina, pramonino

---