pramoninamu

Taip pat žr.: pramoninamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pramoninamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pramoninamas, mot. g. pramoninama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramoninamas	pramoninami	pramoninama	pramoninamos	pramoninama	-
kilm.	pramoninamo	pramoninamų	pramoninamos	pramoninamų	-	-
naud.	pramoninamam	pramoninamiems	pramoninamai	pramoninamoms	-	-
gal.	pramoninamą	pramoninamus	pramoninamą	pramoninamas	-	-
įnag.	pramoninamu	pramoninamais	pramoninama	pramoninamomis	-	-
viet.	pramoninamame	pramoninamuose	pramoninamoje	pramoninamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramoninamasis	pramoninamieji	pramoninamoji	pramoninamosios	-	-
kilm.	pramoninamojo	pramoninamųjų	pramoninamosios	pramoninamųjų	-	-
naud.	pramoninamajam	pramoninamiesiems	pramoninamajai	pramoninamosioms	-	-
gal.	pramoninamąjį	pramoninamuosius	pramoninamąją	pramoninamąsias	-	-
įnag.	pramoninamuoju	pramoninamaisiais	pramoninamąja	pramoninamosiomis	-	-
viet.	pramoninamajame	pramoninamuosiuose	pramoninamojoje	pramoninamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pramoninamas, mot. g. pramoninama.

Etimologija

<= pramoninti, pramonina, pramonino

---