pramingą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pramingą (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pramingantis, mot. g. praminganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramingąs, pramingantis	pramingą, pramingantys	praminganti	pramingančios	-	pramingą
kilm.	pramingančio	pramingančių	pramingančios	pramingančių	-	-
naud.	pramingančiam	pramingantiems, pramingantiem	pramingančiai	pramingančioms, pramingančiom	-	-
gal.	pramingantį	pramingančius	pramingančią	pramingančias	-	-
įnag.	pramingančiu	pramingančiais	pramingančia	pramingančiomis	-	-
viet.	pramingančiame, pramingančiam	pramingančiuose, pramingančiuos	pramingančioje, pramingančioj	pramingančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramingantysis	pramingantieji	pramingančioji	pramingančiosios	-	-
kilm.	pramingančiojo	pramingančiųjų	pramingančiosios	pramingančiųjų	-	-
naud.	pramingančiajam	pramingantiesiems	pramingančiajai	pramingančiosioms	-	-
gal.	pramingantįjį	pramingančiuosius	pramingančiąją	pramingančiąsias	-	-
įnag.	pramingančiuoju	pramingančiaisiais	pramingančiąja	pramingančiosiomis	-	-
viet.	pramingančiajame	pramingančiuosiuose	pramingančiojoje	pramingančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pramingantis, mot. g. praminganti.
• Skiemenys: pra-min-gą

pramingą

1. tas, kuris praminga

Etimologija

<= pramigti, praminga, pramigo <= pra- + migti, minga, migo

---