pramigtu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pramigtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pramigtas, mot. g. pramigta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramigtas	pramigti	pramigta	pramigtos	pramigta	-
kilm.	pramigto	pramigtų	pramigtos	pramigtų	-	-
naud.	pramigtam	pramigtiems	pramigtai	pramigtoms	-	-
gal.	pramigtą	pramigtus	pramigtą	pramigtas	-	-
įnag.	pramigtu	pramigtais	pramigta	pramigtomis	-	-
viet.	pramigtame	pramigtuose	pramigtoje	pramigtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramigtasis	pramigtieji	pramigtoji	pramigtosios	-	-
kilm.	pramigtojo	pramigtųjų	pramigtosios	pramigtųjų	-	-
naud.	pramigtajam	pramigtiesiems	pramigtajai	pramigtosioms	-	-
gal.	pramigtąjį	pramigtuosius	pramigtąją	pramigtąsias	-	-
įnag.	pramigtuoju	pramigtaisiais	pramigtąja	pramigtosiomis	-	-
viet.	pramigtajame	pramigtuosiuose	pramigtojoje	pramigtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pramigtas, mot. g. pramigta.
• Skiemenys: pra-mig-tu

pramigtu

1. tas, kurį pramigo

Etimologija

<= pramigti, praminga, pramigo <= pra- + migti, minga, migo

---