pramigę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pramigę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pramigęs, mot. g. pramigusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramigęs	pramigę	pramigusi, pramigus	pramigusios	-	pramigę
kilm.	pramigusio	pramigusių	pramigusios	pramigusių	-	-
naud.	pramigusiam	pramigusiems	pramigusiai	pramigusioms	-	-
gal.	pramigusį	pramigusius	pramigusią	pramigusias	-	-
įnag.	pramigusiu	pramigusiais	pramigusia	pramigusiomis	-	-
viet.	pramigusiame	pramigusiuose	pramigusioje	pramigusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramigusysis	pramigusieji	pramigusioji	pramigusiosios	-	-
kilm.	pramigusiojo	pramigusiųjų	pramigusiosios	pramigusiųjų	-	-
naud.	pramigusiajam	pramigusiesiems	pramigusiajai	pramigusiosioms	-	-
gal.	pramigusįjį	pramigusiuosius	pramigusiąją	pramigusiąsias	-	-
įnag.	pramigusiuoju	pramigusiaisiais	pramigusiąja	pramigusiosiomis	-	-
viet.	pramigusiajame	pramigusiuosiuose	pramigusiojoje	pramigusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pramigęs, mot. g. pramigusi.
• Skiemenys: pra-mi-gę

pramigę

1. tas, kuris pramigo

Etimologija

<= pramigti, praminga, pramigo <= pra- + migti, minga, migo

---