pragertais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pragertais (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pragertas, mot. g. pragerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragertas	pragerti	pragerta	pragertos	pragerta	-
kilm.	pragerto	pragertų	pragertos	pragertų	-	-
naud.	pragertam	pragertiems	pragertai	pragertoms	-	-
gal.	pragertą	pragertus	pragertą	pragertas	-	-
įnag.	pragertu	pragertais	pragerta	pragertomis	-	-
viet.	pragertame	pragertuose	pragertoje	pragertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragertasis	pragertieji	pragertoji	pragertosios	-	-
kilm.	pragertojo	pragertųjų	pragertosios	pragertųjų	-	-
naud.	pragertajam	pragertiesiems	pragertajai	pragertosioms	-	-
gal.	pragertąjį	pragertuosius	pragertąją	pragertąsias	-	-
įnag.	pragertuoju	pragertaisiais	pragertąja	pragertosiomis	-	-
viet.	pragertajame	pragertuosiuose	pragertojoje	pragertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pragertas, mot. g. pragerta.
• Skiemenys: pra-ger-tais

pragertais

1. tas, kurį pragėrė

Etimologija

<= pragerti, prageria, pragėrė <= pra- + gerti, geria, gėrė

---