pragėrusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pragėrusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pragėręs, mot. g. pragėrusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragėręs	pragėrę	pragėrusi, pragėrus	pragėrusios	-	pragėrę
kilm.	pragėrusio	pragėrusių	pragėrusios	pragėrusių	-	-
naud.	pragėrusiam	pragėrusiems	pragėrusiai	pragėrusioms	-	-
gal.	pragėrusį	pragėrusius	pragėrusią	pragėrusias	-	-
įnag.	pragėrusiu	pragėrusiais	pragėrusia	pragėrusiomis	-	-
viet.	pragėrusiame	pragėrusiuose	pragėrusioje	pragėrusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragėrusysis	pragėrusieji	pragėrusioji	pragėrusiosios	-	-
kilm.	pragėrusiojo	pragėrusiųjų	pragėrusiosios	pragėrusiųjų	-	-
naud.	pragėrusiajam	pragėrusiesiems	pragėrusiajai	pragėrusiosioms	-	-
gal.	pragėrusįjį	pragėrusiuosius	pragėrusiąją	pragėrusiąsias	-	-
įnag.	pragėrusiuoju	pragėrusiaisiais	pragėrusiąja	pragėrusiosiomis	-	-
viet.	pragėrusiajame	pragėrusiuosiuose	pragėrusiojoje	pragėrusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pragėręs, mot. g. pragėrusi.
• Skiemenys: pra-gė-ru-siu

pragėrusiu

1. tas, kuris pragėrė

Etimologija

<= pragerti, prageria, pragėrė <= pra- + gerti, geria, gėrė

---