pragėrikus

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

pragėrikus (dkt., vyr. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pragėrikas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragėrikas	pragėrikai
kilm.	pragėriko	pragėrikų
naud.	pragėrikui	pragėrikams
gal.	pragėriką	pragėrikus
įnag.	pragėriku	pragėrikais
viet.	pragėrike	pragėrikuose
šauksm.	pragėrike	pragėrikai

• Skiemenys: pra-gė-ri-kus
• žr. pagr. f. pragėrikas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. pragėrikė.

pragėrikus

1. tas, kuris prageria

Etimologija

<= pragerti, prageria, pragėrė <= pra- + gerti, geria, gėrė

---