pradėtinu

Taip pat žr.: pradėtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pradėtinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pradėtinas, mot. g. pradėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pradėtinas	pradėtini	pradėtina	pradėtinos	pradėtina	-
kilm.	pradėtino	pradėtinų	pradėtinos	pradėtinų	-	-
naud.	pradėtinam	pradėtiniems	pradėtinai	pradėtinoms	-	-
gal.	pradėtiną	pradėtinus	pradėtiną	pradėtinas	-	-
įnag.	pradėtinu	pradėtinais	pradėtina	pradėtinomis	-	-
viet.	pradėtiname	pradėtinuose	pradėtinoje	pradėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pradėtinasis	pradėtinieji	pradėtinoji	pradėtinosios	-	-
kilm.	pradėtinojo	pradėtinųjų	pradėtinosios	pradėtinųjų	-	-
naud.	pradėtinajam	pradėtiniesiems	pradėtinajai	pradėtinosioms	-	-
gal.	pradėtinąjį	pradėtinuosius	pradėtinąją	pradėtinąsias	-	-
įnag.	pradėtinuoju	pradėtinaisiais	pradėtinąja	pradėtinosiomis	-	-
viet.	pradėtinajame	pradėtinuosiuose	pradėtinojoje	pradėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pradėtinas, mot. g. pradėtina.

pradėtinu

1. tas, dėl kurio reikia pradėti

Etimologija

<= pradėti, pradeda, pradėjo

---